STRAIPSNIAI

Rankų higiena

 

 

1. Plauti! Plauti! Plauti!

Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Todėl rankas plauti būtina.

2.  Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių

3. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius.

 

Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.

4. Nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!

5.  Tinkamiausias – vėsus vanduo.
Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.

6. Rankų dezinfektantai nužudo daugumą bakterijų
Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfektantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti.

7.   Atkreipkite dėmesį į tai, kaip  nusausinate rankas
Galite nusiplovę rankas naudoti  popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais.

8. Priminkite sau J ir kitiems nusiplauti rankas

 

 Plaunu rankas taisyklingai

 

Pirmoji pagalba nukentėjusiajam

Ką daryti užspringus

Suaugusieji ir maži vaikai dažniausiai užspringsta valgydami. Tuomet veidas pamėlsta (ištikus širdies priepuoliui, veidas pasidaro pilkšvai blyškus), jis griebiasi už gerklės, negali ištarti nė žodžio, dūsta, nugriūva. Reikia veikti labai greitai ir teisingai, t.y. didinti spaudimą plaučiuose, kad svetimkūnis iššautų kaip kamštis.

  • Jei žmogus pats kosti, nieko nedarykite.

Jei žmogus nekvėpuoja:

  • Staigiai spūstelėkite pilvą (Heimlicho metodas). Atsistokite jam už nugaros (jei ligonis guli, atsitūpkite virš jo), apimkite rankomis liemenį, uždėkite kumštį aukščiau jo bambos, o kitą plaštaką – ant kumščio ir staigiai spūstelėkite pilvą į vidų ir aukštyn. Pakartokite tai keletą kartų. Jei gulintis ligonis vemia, pasukite galvą į šoną, išvalykite burną.
  • Stipriai suduokite plaštaka tarp menčių 5 kartus.
  • Jei svetimkūnis nepasišalino, vėl taikykite Heimlicho metodą.

Ką daryti apsinuodijus

Suvalgius ar išgėrus netinkamų produktų, galima apsinuodyti. Dažniausi požymiai – pykinimas, vėmimas, kvėpavimo sutrikimai, sąmonės netekimas, traukuliai. Jei žmogus apsinuodijo šarmais ir rūgštimis (sieros, azoto, acto), distiliuotais naftos produktais (benzinu):

  • Nemėginkite vimdyti, kad neprakiurtų skrandis ir stemplė.
  • Duokite gerti daug vandens (jei ligonis turi sąmonę).
  • Duokite aktyvuotos anglies . Svarbu: aktyvuota anglis efektyvi tik didelėmis dozėmis – 3-4 tabletės vienam kilogramui kūno masės, pvz.: 70 kg žmogui reikia daugiau nei 200 tablečių.
  • Uždėkite šaltą kompresą ant kaklo, kad nepaburktų burnos gleivinė ir gabenkite į ligoninę.

Jei žmogus apsinuodijo vaistais, grybais, augalais:

  • Sukelkite vėmimą, pvz., pirštais, ir stebėkite, kad nepaspringtų (jei ligonis turi sąmonę).
  • Duokite gerti daug vandens (jei ligonis turi sąmonę).
  • Duokite aktyvuotos anglies (jei ligonis turi sąmonę).
  • Paguldykite ant šono, tikrinkite pulsą, jei reikia - darykite dirbtinį kvėpavimą ir nedelsiant gabenkite į ligoninę.

Ką daryti nudegus

Dažniausios nudegimų priežastys – neatsargumas buityje. Pagal nudegimo požymius skiriama:

  • pirmo laipsnio nudegimas (oda sausa ir raudona, skausminga)
  • antro laipsnio nudegimas (oda raudona ir skausminga, atsiranda vandeningų pūslių)
  • trečio laipsnio nudegimas (atsiranda gilios žaizdos, odos suanglėjimas).

Apsiplikius karštais skysčiais ar nudegus visų pirma:

  • Greitai atvėsinkite nudegusią vietą šaltu vandeniu (dušas, vonia, baseinas). Tai ne tik numalšins skausmą, bet ir užkirs kelią pažeidimui plisti gilyn į audinius. Esant giliam nudegimui (2-ojo ir 3-iojo laipsnio), vėsinkite iki pusės valandos arba tol, kol nebeskaudės. Atminkite: svarbiau nedelsiant vėsinti nudegusią vietą, nei kviesti gydytoją.
  • Švariai aptvarstykite žaizdą: iš pradžių žaizdos būna švarios, todėl jas reikia saugoti nuo užteršimo. Didelius odos plotus laisvai pridenkite švaria paklode ar rankšluosčiu. Nereikėtų nuiminėti pridegusių prie odos rūbų, išskyrus smilkstančius.
  • Nedelsiant kvieskite gydytoją ar gabenkite nukentėjusįjį į ligoninę.

Ką daryti nušalus

Net ir vasarą galima patirti nušalimų, pvz.: jei atostogaujate kalnuose. Nušalimai būna paviršiniai ir gilūs. Greičiausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis, skruostai ir lytiniai organai. Iš pradžių odą ima dilgčioti, paskui nestipriai skaudėti. Vėliau odoje atsiranda baltos dėmeles. Tai paviršinis nušalimas, kurį gydyti reikia kaip galima greičiau:

  • Šildykite nušalusią vietą kitomis kūno vietomis: pirštus pakiškite po pažastimis, skruostus ir ausis lieskite rankomis, pėdas priglauskite prie draugo pilvo ir pan.
  • Atsargiai – netrinkite nušalusių vietų nei ledu, nei sniegu.

Esant giliam nušalimui, gabenkite ligonį į ligoninę. Prieš tai:

  • Palaikykite kūno temperatūrą – nuneškite ligonį į užuovėją ar šiltesnę vietą.
  • Duokite atsigerti ko nors karšto.
  • Apklokite šiltais drabužiais.
  • Netvarstykite nušalusios vietos.
  • Netrinkite ir nemasažuokite.
  • Nenaudokite jokių tepalų ar miltelių.

Ką daryti ištikus šilumos smūgiui

Šilumos smūgis dažniausiai ištinka dėl fizinio persitempimo, dirbant ar sportuojant karštu oru. Tuomet kūno temperatūra pakyla iki 40°C ir daugiau. Požymių gali atsirasti staiga ar nepastebimai: ligonį pykina, troškina, jis viduriuoja, atsiranda galvos svaigimas, sutrikusi orientacija, mieguistumas, abejingumas, netvirta eisena, raumenų traukuliai ir net sąmonės netekimas. Visa tai gali baigtis mirtimi, todėl būtina veikti greitai ir efektyviai!

  • Atverkite kvėpavimo takus.
  • Atvėsinkite kūną – nuneškite nukentėjusįjį į pavėsį arba apliekite šaltu vandeniu.
  • Duokite gerti ko nors šalto.
  • Gabenkite į ligoninę.